Susisiekimo ministerija rytoj, trečiadienį, organizuoja kasmetinį renginį „Laisvė judėti kiekvienam“. Vilniaus geležinkelio stotyje vyksiančiame renginyje Seimo, kitų institucijų ir susisiekimo sektoriaus įmonių atstovai dalinsis gerosiomis patirtimis ir apžvelgs transporto pritaikymo asmenims su negalia situaciją ir kylančius iššūkius Lietuvoje.
Renginio metu susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pristatys svarbiausius pastarųjų metų pokyčius, o socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė – asmenų su negalia realijas socialinės apsaugos srityje. „LTG Link“ ir Lietuvos oro uostų atstovai dalinsis patirtimi, kaip individualių poreikių turinčius keleivius aptarnauti pasiruošusi atnaujinta sostinės geležinkelio stotis ir kaip prisitaikys naujasis Vilniaus oro uosto terminalas. Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė apžvelgs savo pradėtos iniciatyvos dėl pavežėjų ir taksi paslaugų pritaikymo poreikį ir iššūkius.
Renginys „Laisvė judėti kiekvienam“ yra kasmetinė tradicija, atsiradusi, kai 2021 m. birželio 1 d. Susisiekimo ministerija ir jos įmonės, 34 šalies savivaldybės ir asmenimis su negalia besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos pasirašė memorandumą dėl transporto pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms. Šis dokumentas tapo atspirties tašku sprendžiant dešimtmečius įsisenėjusias infrastruktūros nepritaikymo negalią ir individualių judėjimo poreikių turintiems asmenims problemas.
„Anksčiau šia tema tebuvę padriki ir epizodiški veiksmai, 2021 m. tapo ministerijos strategine kryptimi su konkrečiais veiksmais problemoms spręsti, memorandumu ir renginiais. Vis tik šiandienos Lietuvoje nors ir lėtai, bet įsivyrauja nekvestionuojamas supratimas, kad visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos pilnavertiškai gyventi, ir negalią turinčių asmenų šiandiena jau yra oresnė negu vakarykštė diena. „Sniego gniūžtė“ nuo viršukalnės jau išjudėjo“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiuo metu asmenims su negalia pritaikyta 40 proc. miestų autobusų ir troleibusų. Šioje srityje lyderystę demonstruoja Druskininkų, Palangos miesto ir Alytaus miesto savivaldybės, visiškai prisitaikiusios vežti asmenis su negalia, o kartu – ir senolius, mamas su kūdikio vežimėliais, po traumų atsigaunančius, riboto judumo keleivius.
Pokyčius tarpmiestiniame susisiekime užprogramavo 2022 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva pakeistas įstatymas, kuriuo įpareigojama pirmą kartą Lietuvoje registruoti tik asmenims su negalia ar individualių pagalbos poreikių turintiems keleiviams pritaikytus autobusus, troleibusus ir keleivinius laivus.
Be to, keleivinio transporto atnaujinimui iki 2027 m. skirtos rekordinės 244 mln. Eur siekiančios ES fondų investicijos. Finansine parama vežėjai gali pasinaudoti pirkdami naujus elektra ir vandeniliu varomus autobusus ir troleibusus, kurie dažniausiai dar gamyklose pritaikomi ir riboto judumo keleiviams.
Naujausias pokytis – tai, kad 2024 m. pavasarį į Keleivių ir bagažo vežimo taisykles buvo įtrauktas reikalavimas, įpareigojantis transporto priemonių vairuotojus sustoti kaip įmanoma arčiau šaligatvio, kelkraščio, kad keleiviams būtų patogiau įlipti į transporto priemonę ar išlipti iš jos. Taip pat, esant poreikiui, vairuotojai privalo padėti į transporto priemonę patekti keleiviams su negalia vežimėliuose.
2024 m. duomenimis, 224 tūkst. žmonių, arba apie 8 proc. visų Lietuvos gyventojų, turi negalią, dažniausiai – judėjimo, klausos arba regos sutrikimų. Darbo rinkoje dalyvauja mažiau nei trečdalis darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų – tuo Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio.
Susisiekimo ministerijos nuotrauka
