Nors Lietuvoje bandoma į darbo rinką integruoti žmones turinčius negalią, tačiau problemų vis dar išlieka. Priežasčių tam yra įvairių – tai ir visuomenėje gajūs stereotipai, ir darbdavių baimės, kartais ir pačių neįgaliųjų motyvacijos stoka, ieškant darbo. Pernai Užimtumo tarnyboje registruota daugiau nei 13 tūkst. asmenų su negalia, Mažeikių skyriuje – 291 darbingo amžiaus neįgalus asmuo.
Negalia užkerta kelią įsidarbinti
Sėkmingas darbo paieškas gali apsunkinti patirties stygius, kompetencijų, kvalifikacijos stoka, tačiau siekti karjeros gali sutrukdyti ir negalia. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Mažeikių rajono filialo pirmininkas Algimantas Balčiūnas prisimindamas savo asmeninę patirtį sakė: „Daugumoje darbo pokalbių užtekdavo pasakyti, kad turi neįgalumą ir viskas – esi nereikalingas“.
Žinoma, pasak pašnekovo, neigiamas darbdavių požiūris į neįgaliuosius nėra visose įmonėse, priešingai, yra verslų, kurie žmones, turinčius negalią, priima geranoriškai. Tai įrodo ir jaunos mažeikiškės Veronikos (vardas pakeistas) pavyzdys. Mergina, turinti II neįgalumo grupę, sėkmingai dirba viename iš prekybos centrų ir teigia nesusidūrusi su diskriminacija dėl negalios: „Nuėjau į pokalbį ir mane priėmė – sėkmingai dirbu jau daugiau nei metus.“
Apie negalią nutyli
Darbas – viena svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių. Nors neįgalieji nori dirbti, bet darbo rinka ne visada jų laukia. Kaip pastebi Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos „Gyvenimo spalvos“ pirmininkė Lilia Baltutienė, psichikos ligos yra apgaubtos stereotipais, esą psichikos sveikatos sunkumus patiriantys žmonės yra pavojingesni už kitus asmenis. Pašnekovė pastebėjo, jog viešojoje erdvėje trūksta informacijos apie psichikos ligas, todėl į jomis sergančius žmones vis dar žiūrima skeptiškai, o įsidarbinimo galimybės sumažėja. Pasitaiko atvejų, kai norėdami gauti darbą neįgalieji, kartais netgi nutyli apie turimą negalią.
Reikalingas pritaikymas
Darbo aplinkos pritaikymas – ypač svarbus regos ir judėjimo negalią turintiems darbuotojams. Kaip teigė Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Zofija Valatkienė, judėjimo negalią turinčių žmonių darbo vietose turėtų būti įrengti liftai ar pandusai, pritaikyti sanitariniai mazgai ir kitos erdvės.
L. Baltutienė atkreipė dėmesį, jog žmonėms turintiems psichikos ligą, sėkmingai įsitraukti į darbo rinką padėtų jiems pritaikyti darbo grafikai: „Darbdaviai nori, kad darbuotojas dirbtų 8 val., tačiau žmonės nors ir nori dirbti, bet pilnu krūviu – negali“.
Būtinas psichologinis pasiruošimas
Neįgaliųjų integracijai į darbo rinką reikalingas ne tik darbo vietos pritaikymas, bet ir psichologinis darbdavių bei darbuotojų pasirengimas. Z. Valatkienė teigė, kad itin svarbus darbdavių suvokimas, kad neįgaliam darbuotojui gali prireikti daugiau laiko atlikti jiems pavestas užduotis, todėl reikėtų skirti daugiau dėmesio jį įvedant tiek į darbo procesus, tiek į pačią komandą.
Nors kalbinti pašnekovai užsiminė, kad neįgaliesiems yra tekę sulaukti negatyvių bendradarbių reakcijų ar net patyčių, visgi dirbantys neįgalieji dalijosi ir teigiamomis patirtimis. Grožio salone „Kaprizas“ masažuotoja dirbanti silpnaregė Ligita pasakojo, kad kolektyvas ją priima šiltai: „Kolegos manęs neišskiria, dėl mano negalios. Aš esu savarankiška, neleidžiu sau pasiduoti ir labai džiaugiuosi, kad su manimi elgiasi kaip su lygiaverte“.Jai paantrino ir kita pašnekovė Veronika: „Aš nesutikau blogų žmonių – mane pagiria ir padrąsina. Nors būna nelengva – daug ko neišgirstu, bet paklausiu ir man visada paaiškina“.
Aktyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą
Darbdaviai nebūtinai iš principo nenori priimti neįgaliųjų – dauguma jų tiesiog neturi tokios patirties ir baiminasi rizikų, kurios gali kilti juos įdarbinus. Todėl darbdaviams turėtų būti suteikiama pakankamai informacijos apie skirtingą negalios pobūdį turinčių asmenų gebėjimus ir specifinius poreikius. VšĮ „Vilties erdvė“ direktorė Raimonda Šalkauskienė teigė, kad siekiant didinti neįgaliųjų užimtumą reikėtų aktyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą: „Bendruose susitikimuose galėtų dalyvauti ir diskutuoti tik konkrečią negalią turintys asmenys, juos vienijančios organizacijos, specialistai ir darbdaviai“.
Trūksta motyvacijos
Nors kalbinti pašnekovai teigė, kad dauguma neįgaliųjų labai nori dirbti ir užsidirbti, tačiau pasitaiko žmonių, kuriems trūksta motyvacijos ieškoti darbo – gyvendami iš pašalpų ir išmokų, jie išmoksta gyventi taupiai ir poreikio dirbti kartais pristinga. Z. Valatkienė Būdas.lt sakė, kad neįgaliesiems pritrūksta pasitikėjimo savimi, žmonės turi įvairių baimių – kad nepavyks įsilieti į kolektyvą, kad darbo krūvis bus per didelis. Pašnekovė akcentavo, kad būtinas darbas su šia žmonių grupe – norinčių, bet dėl tam tikrų priežasčių nesiryžtančių dirbti. Didelį indėlį į neįgaliųjų užimtumo didinimą įdeda juos vienijančios asociacijos, įstaigos, bendrijos – jos įvairiais būdais motyvuoja neįgaliuosius dirbti, juos konsultuoja įsidarbinimo klausimais.
Ieško nekvalifikuoto darbo
2023 m. vasario 1 d. užimtumo tarnybos duomenimis, Mažeikių rajone bedarbio statusu buvo registruoti 3338 asmenys, iš jų – 273 darbingo amžiaus neįgalieji. Didžioji dalis (70 proc.) registruotų neįgaliųjų buvo vyresni nei 50 metų. Ketvirtadalis registruotų riboto darbingumo dėl negalios klientų Mažeikiuose buvo ilgalaikiai bedarbiai. Užimtumo tarnyboje registruoti neįgalieji dažniausiai ieško nekvalifikuoto darbo – nori dirbti budėtojais, aplinkos tvarkytojais, pagalbiniais darbininkais, kiemsargiais.
Užimtumas suteiktas 157 neįgaliesiems
Mažeikiuose neįgalieji dažniausiai įsidarbina pardavėjais, valytojais, pagalbiniais darbuotojais, virtuvės darbininkais. 2022 m. Mažeikiuose užimtumas buvo suteiktas 157 neįgaliesiems, iš jų – 88 įsidarbino, 44 pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, 25 neįgalieji pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimą.
Neįgaliesiems padidinti šansus įsitraukti į darbo rinką ar į ją grįžti, gali padidinti kvalifikacijos kėlimas. Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai 18 asmenų, turinčių negalią, pasinaudojo paramos mokymuisi priemonėmis. Kad neįgalieji stengiasi mokytis sakė ir L. Baltutienė: „Du mūsų bendrijos nariai mokosi suaugusiųjų mokymo centre, kad įgytų vidurinį išsilavinimą, toliau ketina įgyti specialybę, vienas asmuo mokosi politechnikos mokykloje.“
Nuotraukos iš organizacijų archyvo
