Eidamas 94-uosius metus lapkričio 13 d. į amžinybę iškeliavo Varėnos krašto šviesuolis, politinis kalinys, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio ir Vyčio Kryžiaus Karininko kryžių kavalierius Vytautas Kaziulionis. Dėl jo mirties Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda bei Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pareiškė užuojautą.
„Netekome tikro Varėnos krašto, o ir visos Lietuvos šviesuolio, daug nusipelniusio įamžinant žuvusių Dainavos apygardos partizanų atminimą. Vytautas Kaziulionis niekada nesileido sugniuždomas, išsaugojo optimizmą, tikėjimą Lietuvos nepriklausomybe ir ištikimybę laisvės bei žmogiškumo idealams“, – sakė šalies vadovas.
V. Kaziulionis, 1947 m. kartu su tėvais ištremtas Sibirą, svetimame krašte ėmėsi pasipriešinimo veiklos, leido pogrindinį laikraštį „Toli nuo Tėvynės“. 1951 m. suimtas, 1953 m. tapo vienu iš politinių kalinių sukilimo Norilsko lageriuose organizatorių. Grįžęs į Lietuvą, V. Kaziulionis 1988 m. įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. Vėliau dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikloje, 1995-2003 m. dirbo Varėnos rajono savivaldybės taryboje, rūpinosi įamžinti Dainavos apygardos partizanų atminimą.
Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą visiems V. Kaziulionio artimiesiems ir bendražygiams.
„Netekome iškilaus Varėnos krašto žmogaus, kuris, nepaisydamas sovietinio režimo grėsmių ir kalinimo Sibiro lageriuose, savo gyvenimą paskyrė laisvos Lietuvos idėjoms. O atkūrus nepriklausomybę siekė įamžinti žuvusių kovos draugų atminimą ir išsaugoti pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui istoriją.
Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, bendraminčius ir visus, kurie pažinojo šią šviesią asmenybę“, – sako Seimo Pirmininkė.
1999 m. V. Kaziulionis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio, o 2023 m. – Karininko kryžiais.
Varėnos rajono savivaldybės nuotr.:„Sidabrinės bitės“ apdovanojimas.
ĮAmžinybę iškeliavo Varėnos krašto šviesuolis, politinis kalinys, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio ir Vyčio Kryžiaus Karininko kryžių kavalierius Vytautas Kaziulionis. Jis ėjo 94-uosius.
Apie netektį pranešė buvęs Varėnos rajono meras, rajono tarybos narys Vidas Mikalauskas.
2019 m. V.Kaziulioniui įteikiant partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago premiją Varėnos rajono meras A.Kašėta kalbėjo: „Vytautas šios premijos laureatu tapo dėsningai ir natūraliai. Jis visą savo gyvenimą gyvena laisvės idėjom, nebijo aukoti net ir gyvybės. Gimęs Senojoje Varėnoje, ūkininko šeimoje. Du jo broliai žuvo partizanų gretose. Vytautas su tėveliais buvo ištremtas už antisovietinę veiklą, įkalintas.
Po lagerių ir tremčių gyveno Kaune. Prasidėjus Atgimimui, grįžo į Senąją Varėną ir dėjo visas jėgas į partizanų palaikų paieškas, statė paminklus žuvusiems už Lietuvos laisvę. Man džiugu, kad teko su Vytautu bendradarbiauti. Drauge Varėnoje buvo pradėtas laisvės kovų ir kančių istorijos konkursas, į kurį pavyko įjungti mokinius, paskelbti ir dainų, ir piešinių konkursai. Vėliau Vytautas išleido knygą apie pastatytus Varėnos rajone paminklus partizanams. Dėkoju Vytautui už pasiaukojimą ir didelį indėlį į partizanų atminties įamžinimą. Labai simboliška, kad Vanago premija įteikiama būtent jam“.
V.Kaziulionis mokėsi Varėnos gimnazijoje. 1947 m. su tėvais ištremtas į Tiumenės srities Baikalovo rajoną. Broliai Leonas ir Juozas Kaziulioniai buvo partizanai, 1949 m. abu žuvo. Su kitais kūrė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizaciją „Priesaika ištrėmime“, 1948–1951 m. ir nuo 1954 m. leido nelegalų laikraštį „Toli nuo Tėvynės“. 1951 m. suimtas, Vakarų Sibiro karinio tribunolo nuteistas mirti, 1952 m. mirties bausmė pakeista 25 metais lagerio. Iki 1961 m. kalintas Norilsko, Magadano, Taišeto lageriuose. 1953 m. politinių kalinių sukilimo Norilsko lageriuose vienas organizatorių.
1961 m. grįžo į Lietuvą. 1961–1990 m. dirbo Kauno autobusų parke. 1988 m. įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, nuo 1990 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas. 1995–1997 m., 1997–2000 m., ir 2000–2003 m. Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys.
V.Kaziulionis tyrinėjo pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui istoriją, rūpinosi įamžinti žuvusių pasipriešinimo dalyvių atminimą. Parašė knygą „Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai“ (2005 m.).
Ilona Juciūtė: po skyrybų – nauja meilė, užgimusi netikėtomis aplinkybėmis
„Nors socialiniai tinklai užvaldę 80 proc. mūsų gyvenimo, dar yra žmonių, susipažįstančių SMS žinutėmis. Taip, taip, žiūrite į vieną jų“, – juokiasi TV laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė ir skanaus gyvenimo tinklaraštininkė Ilona Juciūtė. Žurnalui „Ji“ moteris atvirai pasakoja apie 20 metų trukusių santykių pabaigą, baisiausią vasarą gyvenime ir stebuklingai prasidėjusią naują meilę.
Su buvusiu vyru pragyvenote ne tiek jau ir mažai, kodėl nusprendėte pasukti skirtingais keliais?
Taisyklė gyvenime yra viena: jei nori, kad tau būtų gerai, eik iš ten, kur blogai. Svarbiausia leisti sau žengti šį žingsnį, išeiti iš sunkių situacijų. Kas kitas, jei ne tu, tai padarys? Net jei ir galvoji, ką pasakys tėvai ar draugai. Jei pati savęs nebausi ir neplaksi, viskas bus gerai. Reikia išsivaduoti nuo turimų baimių ir neprisikurti naujų.
Kiek metų pragyvenote su buvusiu partneriu?
Dvidešimt metų pragyvenome sugyventinių statusu. Ilgainiui prasidėjo nesutarimai, galvojome, kaip sau pagelbėti. Susituokėme ir ketverius metus gyvenome kaip sutuoktiniai. Per visą laiką drauge užauginome dvi dukras (17 ir 20 metų). Susimąsčiau, kad vaikams vis mažiau reikia manęs – jie gyvena savo gyvenimą, o man nesinorėjo likti vienišai ir nelaimingai. Supratau, kad labai mažai kas mane sieja su tuo žmogumi.
Pagausės „Žalgirio“ kapitono Edgaro Ulanovo šeima: žmona Gabija laukiasi antro vaiko
Kauno „Žalgirio“ kapitono Edgaro Ulanovo šeimoje ypatingas metas – žmona Gabija Ulanovė laukiasi antros atžalos.
Edgaras Ulanovas su žmona Gabija pirmadienio, lapkričio 13-osios, vakarą pasirodė „Forum Cinemas“ kino teatre Kaune.
Čia šurmuliavo gausybė krepšinio žvaigždžių, atvykusių į režisieriaus Rimvydo Čekanavičiaus filmo „Kapitonas“ premjerą, pasakojančią įkvepiančią Pauliaus Jankūno istoriją.
Kaip įprasta premjerose, svečiai prieš filmą įsiamžino prie fotosienelės. Pozavo ir Edgaras Ulanovas kartu su kūdikio besilaukiančia žmona Gabija.
Žmonės.lt primena, kad Edgaras Ulanovas ir Gabija Morkūnaitė susituokė 2019-ųjų pabaigoje Kauno civilinės metrikacijos skyriuje. Tąkart ceremonija buvo privati, apie ją žinojo tik artimiausi draugai.
Po vestuvių Gabija pasirinko Ulanovės pavardę.
2020-ųjų pavasarį pora tapo tėvais – gimė dukra. Pirmagimę Ulanovai pavadino Ula Marija.
2022 metų liepą sutuoktiniai ryžosi dar vienam etapui. Pora meilę vienas kitam prisiekė dar kartą, šįsyk – prieš Dievą, Edgaras ir Gabija susituokė bažnyčioje.
