Mokinių sutelktumas įstaigoje yra lemiantis faktorius ugdymo kokybei užtikrinti, o ilgesnė kelionė iki gimnazijos neturėtų būti problema vyresniųjų klasių mokiniams, sako naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Ministerija koordinuos dirbtinio intelekto plėtrą švietimo įstaigose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kvies ekspertus į diskusiją aptarti dirbtinio intelekto (DI) sprendimų ir galimybių plėtros visuose švietimo lygmenyse ir šių veiksmų koordinavimą. Nacionalinė švietimo agentūra jau rengia mokytojams skirtas konsultacijas ir mokymus DI klausimais.
Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete įteikti diplomai
Birželio 27-ąją VDA Telšių galerijoje įteikti bakalauro ir magistro studijų programų diplomai absolventams. Teikimo ceremonijoje dalyvavo ir sveikino Vilniaus dailės akademijos rektorė prof. Ieva Skauronė, prorektorius mokslui dr. Marius Iršėnas, Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas Banys, studijų programų vadovai, absolventų artimieji.
Tarptautinis projektas „esafer generation Z“ Mažeikių Gabijos gimnazijoje
Mūsų gimnazija nuo 2021 gruodžio 31 dienos pradėjo vykdyti tarptautinį KA122 projektą „esafer generation Z“, kuris yra finansuojamas programos Erasmus+. Projekto pabaiga – 2023 liepos 1.
Projekto tikslai:
- Tinkamas/ tikslingas/ tolerantiškas „buvimas“ socialiniuose tinkluose. Tai vieta moderniam bendravimui, bendradarbiavimui, laisvalaikio praleidimui. Be PATYČIŲ.
- Skirtingų socialinių, ekonominių ir kultūrinių aspektų integravimas – mes ir skirtingi, ir panašūs, nes mes – europiečiai.
- Naujų patirčių įgijimas per neformalų mokymąsi: užsienio kalbų tobulinimas, bendravimo įgūdžių gerinimas, tolerancijos skatinimas atliekant bendras veiklas.
Augantiems oro uostų keleivių srautams aptarnauti – dvi naujos specialybės Lietuvoje
Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei antžeminio aptarnavimo kompanijomis, pristato dvi Lietuvoje visiškai naujas profesinio mokymo specialybes. Nuo rugsėjo 1 d. Vilniuje ir Kaune prasidės oro uosto keleivių aptarnavimo ir orlaivio antžeminio aptarnavimo specialistų ruošimas Vilniaus technologijų ir inžinerijos bei Kauno technologijų mokymo centruose.
Ministerija: jungiant biudžetines sporto įstaigas siekiama daugiau naudos visuomenei ir valstybei
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo 2024 m. Lietuvos sporto centrą (LSC) ir Lietuvos sporto muziejų (LSM) reorganizuoti, abi įstaigas prijungiant prie Nacionalinės sporto agentūros (NSA).
Sporto įstatymo pakeitimo projekte – daugiau galimybių įgyti sporto trenerio ir instruktoriaus kvalifikaciją
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei pateikė Sporto įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma išplėsti galimybes įgyti teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi.
Lietuvos moksleiviai iš Europos fizikos olimpiados grįžo su keturiais medaliais
2023 m. birželio 16–20 dienomis Hanoveryje, Vokietijoje vykusioje Europos fizikos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo po vieną aukso ir bronzos bei du sidabro ir medalius. Sveikiname nugalėtojus!
Aukso medalį laimėjo Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas Tomas Babelis (mokyt. Jaan Kalda).
Pirmąją dvyliktokų laidą išleisiantis Tedas: „Biologija yra vienas iš ateities mokslų“
Būti jaunu mokytoju mokykloje – iššūkis ar galimybė į švietimo sistemą įnešti naujų patirčių? Kaip išlaikyti mokinių dėmesį 45 minutes? Ar griežti mokytojavimo metodai veiksmingi ir koks pagrindinis skirtumas tarp gamtos mokslų ir kitų disciplinų?
Kas gali būti svarbiau?
Tik vienerius mokslo metus trukęs Erasmus+ projektas „It's not me, it's us, it's all about nature“ („Svarbu ne aš, svarbu, kad mes visi už gamtą!“) sujudino visą Mažeikių Kalnėnų progimnazijos bendruomenę. Dauguma progimnazijoje vykdytų veiklų buvo nukreiptos į gamtą tausojančio gyvenimo būdo propagavimą. Susipažinus su šiandienos ekologiniais iššūkiais, žiedine ekonomika, įgijus žinių apie tvarumą, suprasta, kad gamtos ir savo labui veikti reikia jau dabar.
Kviečiame teikti kandidatūras lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą 2023 m. Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti.
Kandidatai bus atrenkami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: kokių laimėjimų ir pažangos yra pasiekę jų ugdomi mokiniai ar studentai, ar mokytojas, dėstytojas užsiima aktyvia ir kūrybiška lituanistinio švietimo veikla, kaip jis prisideda prie pilietiškumo, tautinės tapatybės ir kitų vertybių diegimo lietuvių bendruomenėje.
Pedagogai kviečiami nemokamai įgyti papildomų kompetencijų: rusų kalbos mokytojams – pirmumo teisė
Pedagogai, norintys 2023–2024 m. įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais.
Europos dailiojo čiuožimo čempionato biudžetas gali siekti 1,5 mln. eurų – organizatoriai
Kaune vyksiantis Europos dailiojo čiuožimo čempionatas gali kainuoti apie pusantro milijono eurų, tikimasi, kad prie jo organizavimo finansiškai prisidės ir miestas bei valstybė.
„Čempionato biudžetas tikrai bus virš pusantro milijono“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis.
Pristatomas ikimokyklinio ugdymo programos gairių projektas
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), tęsdama ugdymo turinio atnaujinimo darbus, pristato Ikimokyklinio ugdymo programos gairių projektą, kuris yra parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“.
Pradinių klasių mokytojas Ąžuolas: laikas mokykloje nėra tik sėdėjimas suole
„Auginimas“, – taip mokytojo darbą apibūdina Ąžuolas Jašinskas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos mokytojas, Meilės Lukšienės premijos laureatas. Mokytojo profesinis kelias prasidėjo nuo robotikos būrelio, o dabar moko jau antrąją pradinukų laidą.
Kolegijų tinklo stiprinimas: stiprės koleginės studijos, reikalavimai studentams priklausys nuo pasirinktų studijų
Planuojama, kad nuo 2024–2025 mokslo metų pradžios bus sustiprintas valstybinių kolegijų tinklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta ekspertų komisija rekomendavo įgyvendinti penkis kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.
Nemokamose vasaros stovyklose – ukrainiečių ir lietuvių vaikai
Šią vasarą, kaip ir pernai, ukrainiečių ir lietuvių vaikai galės nemokamai atostogauti bendrose vasaros stovyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skelbtame konkurse buvo atrinkti 11 švietimo paslaugų teikėjų, kurie organizuos vasaros stovyklas.
ŠMSM: su išaugusiu mokytojų poreikiu susiduria visos šalys, Lietuva siūlo tikslines stipendijas ir lanksčias galimybes
Lietuvoje augant mokytojų poreikiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra priėmusi sprendimus, kurie padėtų mokyklose išlaikyti mokytojus ir pritraukti naujus, vyresnės kartos pedagogams pasitraukus į užtarnautą poilsį.
Noriu tapti mokytoju – kokį kelią pasirinkti?
Nuo birželio 1 d. vyksta priėmimas į visas studijų programas, taip pat ir profesines pedagogines studijas. Į jas kviečiami jau turintieji aukštąjį išsilavinimą ir norintieji įgyti pedagogo kvalifikaciją. Tai vienas iš trijų pagrindinių būdų tapti mokytoju.
ŠMSM suburta ekspertų komisija įvertino kolegijų pateiktus jungimosi planus
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.
Didės aukštojo mokslo prieinamumas stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos
Lietuvoje siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą – socialinės dimensijos 2023–2030 m. plėtros prioritetus. Numatoma, kad 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, atitinkantiems priėmimo reikalavimus, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Jau nuo 2022 m. kolegijos siūlo alternatyvų kelią į aukštąją mokslą – trumpąsias studijas.
Birželio 1 d. prasideda priėmimas į profesines ir aukštąsias mokyklas: neribojamas vietų skaičius į prioritetines studijas
Birželio 1 d. prasideda 2023 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.
Naujas „Mokysiu“ tinklalaidžių sezonas kviečia artimiau susipažinti su mokytojo profesija
„Mokysiu“ tinklalaidžių ciklas sugrįžta – startuoja ketvirtasis sezonas, kviečiantis artimiau susipažinti su mokytojo profesija. Neseniai pradėję dirbti ar jau daugiau patirties sukaupę mokytojai pasakoja apie pašaukimą savo profesijai bei atskleidžia mokytojo darbo užkulisius.
Goethe‘s institutas kviečia mokyklų vadovus, mokytojus ir dėstytojus tobulintis Vokietijoje
Goethe`s institutas Lietuvoje kviečia bendrojo ugdymo mokyklų vadovus dalyvauti konkurse stipendijai intensyviems vokiečių kalbos kursams Vokietijoje gauti. Rudenį paraiškas kvalifikacijos tobulinimo programoms teikti bus kviečiami ir Lietuvos mokyklų mokytojai.
Dirbti pagal atnaujintas programas jau pasirengusios mokyklos dalijasi patirtimi
Nuo rugsėjo mokyklose bus pradėtas diegti atnaujintas ugdymo turinys: nelyginių klasių mokiniai mokysis pagal atnaujintas ugdymo programas, lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. Norint padėti mokytojams geriau susiplanuoti darbą klasėse, pradėti skelbti ilgalaikių ugdymo planų pavyzdžiai.
Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimas: skiriami 53 mln. eurų sveikatai, švietimui ir pilietiškumui
Šiandien finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martin Michelet pasirašė bendradarbiavimo pagrindų susitarimą dėl Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai, kuriuo bendru finansavimu bus skiriama beveik 53 mln. eurų viešųjų investicijų įgyvendinimui.
Parengtas parankinis leidinys mokykloms, pereinančioms prie įtraukiojo ugdymo
Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programą parengtos „Universalaus dizaino mokymuisi gairės“. Universalus dizainas mokymuisi – tai mokymosi metodų, priemonių, mokymosi aplinkos ir kt. planavimas, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualumą, taip pat tinkami informacijos perteikimo būdai, suteikiantys mokiniams lygias galimybes pasiekti sėkmę mokykloje. Gairės šiandien pristatytos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams.
Vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą Seimui teikiamos mokyklų veiklos kriterijus nustatančios įstatymų pataisos
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtiems Švietimo bei Profesinio mokymo įstatymų pakeitimų projektams ir teiks juos Seimui. Įstatymų pakeitimais nustatyti mokyklų veiklos kriterijai, šiuo metu reglamentuojami Vyriausybės nutarimu.
Lietuvos mokiniai pagal skaitymo gebėjimus – pirmame pasaulio šalių dešimtuke
Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, rodo šiandien visame pasaulyje skelbiamo tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) rezultatai. 2021 m. vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.
Vokiško kapitalo įmonės Lietuvoje atstovės: daugiau mokančiųjų vokiškai – daugiau vokiško kapitalo investicijų Lietuvoje
Goethe‘s instituto Lietuvoje duomenimis, nuo 2003 m. iki dabar Vokietijos įmonės mūsų šalyje sukūrė daugiau nei 14 tūkstančių darbo vietų. Ieva Koncevičiūtė, vokiško kapitalo automobilių industrijos įmonės „Continental Lithuania“ komunikacijos vadovė, įsitikinusi – darbo vietų ir vokiško kapitalo investicijų Lietuvoje būtų dar daugiau, jei būtų daugiau vokiškai kalbančių specialistų.
